2011 m. rugpjūtis 14 d.

Tradicinis kvietimas į "GYVENTI NEGALIMA MIRTI"


Sveiki visi,

tradiciškai vasaros pabaigoje kviečiu visus susitikti koncerte "Gyventi negalima mirti". Penktadienį, rugpjūčio 26 dieną, Mokytojų namų kiemelyje 15 valandą susirinkime visi kartu pasibūti ir kaip sako šio renginio organizatoriai - padėti kablelį teisingoje vietoje sakinyje "Gyventi negalima mirti".

Pastarosiomis dienomis gana daug tenka aiškinti žmonėms apie kaulų čiulpų donorystę (čia vis ta raudonai balta apyrankė "būk geras" "kalta" [past. Ačiū, Linai]), bet gal šičia nesiplėtosiu, juo labiau yra daugybė internetinių šaltinių, galinčių atsakyti į beveik visus iškylančius klausimus, o ir renginio metu, net neabejoju, bus labai daug aktualios informacijos pateikta.

Tuo pačiu geros valios žmonės bei lietuviškos muzikos mėgėjai nesėdės nuobodžiaudami. "Tofu Bubble", "Deeper Upper", "Karma", Domantas Razauskas su grupe ir kiti pripildys muzika ne tik mokytojų namų kiemelį, bet ir tikėtina nemažą dalį senamiesčio.

Kaip sakoma, ateik pats ir atsivesk draugą. Aš, pavyzdžiui, šiemet bandysiu savo mažąją sesutę atsivesti, kad sumažėtų jos baimės ir prietarai apie kaulų čiulpų donorystę.

Iki susitikimo!

ps. o smalsaujantys jau dabar gali aplankyti "Būk geras" interneto svetainę http://www.begood.lt/, kur manau daugybė klausimų bus atsakyti.

2011 m. rugpjūtis 13 d.

Malonus atradimas - "Lamų slėnis"


Pasirodo, yra ne tik sakančių, bet ir iš tiesų darančių taip, kaip sako. Nustembu rytą gavusi iš draugo žinutę, kad man patiks ši knyga. Pavadinimas "Lamų slėnis" iš tiesų negirdėtas, tad šiek tiek su įtarimu atidarau nuorodą.

O gi čia tau ne knyga, bet žurnalas. Ir dar ne bet koks - apie kultūrą, meną ir apylinkes. Žodžiu, man pirma mintis šovusi į galvą, kad tai tiesiog labai geras "Financial times" priedo "How to spend it" lietuviškas variantas. Ir gal net sakyčiau geresnis. Išsamesnis ir arčiau žmogaus. Nėra papuošalų reklamų už keliasdešimt milijonų bei tekstai ne apie prašmatnias jachtas ar salas, kurias greičiausiai vienintelį kartą ir tematysi "How to spend it" minkštai slystančiuose lengvučio kreidinio popieriaus puslapiuose.

Tiesa, vartyti gyvai puslapius yra žymiai smagiau, bet įsivaizduodama "Lamų slėnį", tai yra pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį 234 puslapiai, atspausdintą, bijau, kad tikrai panėšėtų į neblogą apystorę knygutę. Tad jie to nedaro. Kaip man patiko jų paskutinis puslapis, ala galinis viršelis, "mums nereikia perdirbti". Iš tiesų labai gražus ekologiškas ir draugiškas gamtai sprendimas.

Ir pasirodo toks džiaugsmas Lietuvoje sklando internetinėje erdvėje jau nuo balandžio mėnesio. Šaunuoliai. Pirmiausia dėl to, kad ne Lietuvoje gyvenantys menu ir kultūra besidomintys žmonės galės bent šiek tiek pačiupinėti ir prisiliesti prie visko virtualiai patys. Galit peržiūrėti visą jų archyvą http://www.lamuslenis.lt/category/archyvas/.

Naujajame numeryje manau rasite ir jūs patys rasite savų favoritų, tiek iš kulinarinio paveldo, tiek vaizdinio, tiek meninio, tiek literatūrinio... o kur dar svečių iš užsienio pasirodymas http://www.lamuslenis.lt/lamu-slenis-2011-08-15/

Smagių atradimų ir bėgu pusryčiauti!

2011 m. liepa 11 d.

2in1: Baigsime kaip Sparta! ir ArtVilnius'11: Kvietimas praleisti kultūriškai vasaros dieną

Žodžiu, taip jau nutiko, kad gana vienodai svarbūs du įvykiai nušvietė Lietuvos padangę vos ne tuo pačiu metu. Greičiausiai reiktų sakyti, kad vienas, nes apie antrą niekas beveik nieko nežino. Ir kažkuo man ši situacija truputėlį priminė Spartą - garsųjį karingąjį Senovės Graikijos miestą ir jo pasidavimą ilgalaikėje perspektyvoje menus su fiziniu aktyvumu suderinusiems Atėnams.

Kur slypi ši paralelė? Greičiausiai ne vienas girdėjo, matė ir žavėjosi Lietuvos jaunaisiais krepšininkais bei jų žaidimu aikštelėje. Jaunuolių iki 19 metų krepšinio čempionatas sutraukė jei ne visą, tai bent didžiąją dalį Lietuvos gyventojų prie žydrųjų ekranų. Neabejotinai, visai nemaža dalis ūžė Latvijoj, ypač, kai jau buvo aišku, kad lietuviai žais finale dėl aukso medalių. Ką gi, nieko nesakau, žavu, kad bent kokioje nors srityje mes galime pasirodyti kažką sugebantys. Bet pala pala, ar niekam neužkliuvo, kad gal šiek tiek per daug yra sureikšminamas sportas Lietuvoje? [aš ne iš tų, kur nemėgsta sporto, bet...]

Kiek iš tų visų lietuvių, kurie žiūrėjo varžybas ar bent jau apie jas girdėjo, žino, kad Vilniuj prasidėjo šiandien viena didžiausių meno parodų Lietuvoje? Gal vienas procentas. O gal nė to nebūtų. Detalių siūlyčiau neklausinėti, nes liksit it musę pešę. Realybė paprasta: nors mes ir buvome Europos kultūros sostine, bet buvome ja dėl neaiškių priežasčių ir greičiausiai tokie akultūriški ir liksime.

Lietuvis vargšas būras nuo žagrės, matyt, dar ilgai ir nuobodžiai edukuojamas vis tik ir liks baudžiauninkas - fiziškai stiprus, bet nesuprantantis meno ir jo visai nepasigendantis. Deja, ateitiyje neabejotinai vis mažiau ir mažiau lems fizinis žmonių pasirengimas ir vis stiprės mokslo bei meno reikšmė.

Ar tai vėl spragos Lietuvos vystymosi strategijoje? Atsiprašau, visai pamiršau, tokios greičiausiai nėra, o jeigu toks popieriukas ir buvo kada nors sukurtas, matyt, nuo dulkių kiekio nieks jo neberanda... o gal žiurkės sugraužė. Iš tiesų, koks gi skirtumas. Esmė paprasta, vien fizinis vystymasis niekur neveda, o auksinė Renesanso formulė "mokslas+menas+sportas" dar palauks savo praktinio pritaikymo Lietuvos padangėje, bet gal kada nors? Kas žino. O dabar mažiau šnekų, daugiau darbų, tad keliaujam prie kvietimo į parodą. Šiek tiek trumpai apie ją.

Taigi, ArtVilnius'11 kviečia. Jau visai greitai. Šią savaitę, t.y. liepos 13-17 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų rūmuose "Litexpo" vyks jau antroji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius'11, kurioje, žadama, lankytojai galės susipažinti su daugiau nei 300 menininkų darbais, pristatomais 65 galerijų iš 17 šalių. Jau ne vienam aišku, kad tokioje kaip Lietuvoje, tai vienas svarbiausių ir reikšmingiausių meno renginių.

Kaip ir praėjusį kartą 2009-aisiais metais, turėtų netrūkti tiek skultūros, tiek tapybos, tiek instaliacijų, tiek video bei kitų meno formų. Taip pat šiemet įvesta graži naujovė - kūrybiniai mokymai. Tiek vaikai, tiek suaugę turės progos išbandyti įvairių piešimo priemonių bei technikų. Tokia meno edukacija, beveik neatsiejama užsienyje nuo galerijų ir parodų rūmų gyvenimo, šiek tiek papildys dalyvių, nelabai besidominčių paskaitomis, galimų veiklų sąrašą parodos-mugės metu.

O daugiau įspūdžių bus jau greitai, bet jau po gyvos pažinties su šiuo antrus metus skaičiuojančiu šiuolaikinio meno "kūdikiu" Lietuvoje ;)

Ir pabaigai, pamiršau visai ankstėliau, tiems, kas turi išrankų skonį, čia yra detali programa ArtVilnius'11, padėsianti dar nenusprendusiems, kurią dieną eiti, išsirinkti tinkamiausią laiką apsilankyti parodoje.

2011 m. kovas 12 d.

Lietuvos nepriklausomybės šventė ir skuduriniai blynai ala rusiškai

21 metai atgautos Lietuvos nepriklausomybės. Iš šalies atrodo gana svarbi šventė, ypač mažai ir visai neseniai nepriklausomybę atkūrusiai šaliai. Tačiau sėdint čia Vengrijoje nei šilta, nei šalta. Tikėjaus bent nediduko susibėgimo ar ambasados iniciatyvos, bet, matyt, valstybinių švenčių šventimas neįeina į Lietuvos užsienio politikos strategiją bei tuo labiau į ambasadų veiklos gaires užsienyje. Nieko tokio, ką jau padarysi. Gal taip net ir papraščiau - nėra ambasados iniciatyvos, nėra bendruomenės iniciatyvos ir nieko nevyksta. Galima ir pamiegot. Bet šiaip aš ne apie tai.

Norisi papasakoti, kaip Lietuvos nepriklausomybės atgavimo diena buvo paminėta mano rezidencijoje Kerepesi ut. Tiesa, visiškai atsitiktinai. Neturėjau aš jokių intensijų šitos šventės viešinimui tarp savo sugyventinių, tačiau toks paradoksiškas sutapimas, kad mūsų kolegos rusiukai nusprendė surengti šventę per Lietuvos nepriklausomybęs atgavimo dieną, negalėjo būti nepaviešintas. O šventė tikrai buvo nusisekusi. Ivanas su Maria kepė paplotėlius kokias geras 5 valandas, tada vėliau dar pertepinėjo mano atneštom uogienėm (ačiū mamai ir kitiem geros valios žmonėm, kurie tokių gėrių man priruošė) bei šokoladu.

Mano kolegos iš Rusijos, sužinoję, kad, pasirodo šiandieną mes švenčiam Lietuvos nepriklausomybės atgavimą po jungo Sovietos Sąjungoj, buvo nustebę ir juokavo, jog dabartinė Rusija (kaip ir Sovietų Sąjungos pasekėja) šia švente norėjo parodyti tautų draugystę ir meilę Lietuvai. Galiausiai visas mūsų valgomasis/salonas tik apie tai ir šnekučiavosi kramsnodami traškius it vafliai paplotėlius su lietuviškomis uogienėmis. Ta proga mūsų brangusis Jančikas net Lietuvos himną surado ir galiausiai tikrai baigėme lyg lietuvių kompanija, švenčianti savo šalies nepriklausomybės nei 28 skirtingų tautybių katilas.

Tuo norėčiau ir pasidžiaugti. Pirma, kad yra žmonių kartais nei iš šio nei iš to nusprendžiančių kitiems žmonėms surengti šventę, kaip šiuo atveju Ivanas; ir antra, kad tautų draugystė tikrai gali gyvuoti ir nepriklausomai nuo visokių oficialių politikų žmonės vis dar gali atsipalaiduoti ir pasidžiaugti kitiems svarbiomis ir aktualiomis akimirkomis.

Saldžių sapnų!